Autorius: Debbie Lynn Elias
Kalbant apie 2011 m. Los Andželo kino festivalio įkvepiantį filmą Nr. 1, ieškokite tik SALAAM DUNK. Kalbant apie mano paskutinįjį 2011 m. Los Andželo kino festivalio filmą Nr. 1, kurį būtina pamatyti, ieškokite tik SALAAM DUNK.
Daugelį metų daugelis iš mūsų stebėjosi, niurzgėjo, klausė „kodėl“ JAV išlaisvina Iraką? Kas sakė, kad žmonės nori demokratijos? Kas sako, kad jų gyvenimas bus geresnis dėl JAV ir sąjungininkų kišimosi? SALAAM DUNK padeda mums pateikti kai kuriuos iš šių atsakymų ir pripildyti mus vilties, džiaugsmo ir įkvėpimo.
Prieš invaziją moterims niekada nebuvo leista sportuoti. Buvo keli „sporto klubai“, kuriuos valdė vyriausybė, keli kurie leido moterims žaisti, tačiau plačiajai visuomenei sportas moterims buvo ne. Jiems nebuvo leista išeiti į viešą gatvę bėgioti, žaisti gaudynių ar varyti krepšinį. Kaip žinome iš istorijos ir matome ekrane, daugelis vyresnių kartų Irake vis dar tuo tiki. Jie tiki, kad moterys priklauso „namuose, gamina maistą“ ir „ūkyje, dirba“. Tačiau nuvertus Saddamą Husseiną ir vykstant kovai už demokratiją, laikai keičiasi, pradedant Amerikos Irako universitetu Sulaimanyje. AUIS, pastatytas Kurdistane dėl atstumo nuo Bagdado ir daugumos kovų, priima ir skatina priimti moteris kaip studentes ir kaip sportininkes. Su griežtais akademiniais standartais AUIS yra kaip bet kuris Amerikos universitetas. Studentai priimami iš viso Irako ir yra visų tautybių – irakiečių, kurdų, šiitų ir sunitų. Kolegija yra bendradarbiaujanti. Gyvenimas bendrabutyje toks yra bet kur kitur. Skatinamas varžybinis sportas, formuojamos komandos, o žemas GPA leidžia jums išeiti iš komandos. Ir daugeliui jaunų moterų Irake tai dabar yra rojus.
Režisierius Davidas Fine'as nukeliauja savo fotoaparatus į AUIS ir supažindina mus su nuostabiomis jaunomis moterimis, kurios krepšinio žaidimo dėka pažįsta visiškai naujo pasaulio laisves ir apribojimus. Per vienerius metus daugiausia dėmesio skiriant AUIS krepšinio komandos merginoms, asmeniniais vaizdo dienoraščiais ir reguliariai filmuojant komandos veiklą bei merginų bendravimą, Fine parodo mums Iraką, kurio mes nematome, su emocijomis tie, kurie turi palikti praeitį už nugaros ir pabandyti rasti naują pagrindą, kad galėtų judėti į priekį nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Susitinkame su kiekviena mergina ir kai kuriais atvejais su jų šeimomis, kurių daugelis nusprendė palikti Bagdadą dėl bombardavimo. Kelių mergaičių gyvenimas Bagdade susidėjo su saugumu vaikščiojant į mergaičių mokyklą, o po pamokų su apsauga grįžus tiesiai namo. Nebuvo apsipirkti prekybos centre ar net vietiniame turguje. Tai nebuvo saugu. Kitoje gatvės pusėje sprogo bombos. Gaisrai kilo vienos merginos kaimynystėje, kai pasklido gandai, kad Sadamas gyvena gatvėje. Tada yra ir kitų merginų, kurios yra kurdai iš Šiaurės Irako. Jie buvo mokomi nekęsti tų, kurie gyvena Bagdade. O dar šiitai, sunitai ir net krikščionys. Tačiau tarp šios baimės, netekčių ir neapykantos visos jų šeimos (ypač mamos) norėjo geresnio gyvenimo savo dukroms. Intymūs šeimos portretai nupiešti su šeimyniniais susibūrimais, o krepšinio fone šios merginos mokosi apie pasitikėjimą, tiesą, draugystę, BFF, bičiulystę, ryžtą ir ką reiškia būti laisvai ir „skraidyti“.
Sekdami komandą ir jų mylimą amerikietį trenerį Ryaną, jaučiame jų skausmą su kiekviena netektimi, kiekvienu skaudančiu raumeniu ir sprintu, kiekvienu prisiminimu apie prarastą mylimą žmogų. Mes taip pat jaučiame jų džiaugsmą su kiekviena pergale ir matome tarp jų augančią meilę ir draugystę. Tavo širdis džiaugiasi ir džiaugiasi už juos ir už tai, kas laukia dabar. Ir tu šypsosi su kiekviena jų šypsena. Nenuvertinkime vizualinio filmo aspekto, nes Fine vaizdai suteikia grožį ir bendruomeniškumo jausmą, kurio mes negalime matyti.
Gražiai pasakyta tiek vizualiai, tiek pačių merginų žodžiais, įžvalgi ir įkvepianti, SALAAM DUNK yra #1 must See festivalio filmas ir #1 must See įkvepiantis festivalio filmas. O žmonės, atneškite audinių. Jums jų prireiks.